..tęsiant receptų temą - antrasis patiekalas iš mano indiškos knygos ;)

 

Žuvis su kario padažu

 

Aliejus (pora šaukštų)

Svogūnai (2vnt.)

Česnakas (2vnt.)

Kario milteliai (pora šaukštų)

Pomidorų padažas (pora šaukštų)

Vanduo (3-4 puodeliai)

Druska (žiupsnelis)

Žuvies filė (naudojau Pangasiją)

Svogūnus ir česnaką smulkiai supjaustyti ir kepti keptuvėje ant lėtos ugnies kol paruduos. Užbarstyti kario miltelių ir porai minučių padidinti ugnį. Supilti pomidorų padažą ir vandenį, bei įberti druskos pagal skonį. Į padažą sudėti sudėti pjaustytą žuvies file ir troškinti ant lėtos ugnies (15-20 min.). Patiekti su virtais ryžiais.

 

 

 Mano antroji skaityta.lt apžvalga. Šįsyk apie Bernard Werber knygos "Tanatonautai" tęsinį ;)

Perskaičius įdomią knygą, dažnai susimąstau, jog smagu būtų sužinoti, kaip klostosi tolimesni jos veikėjų gyvenimai. Pažįstų ne vieną, kuris su mano nuomone nesutiktų ir pareikštų, jog visi tęsiniai: tiek literatūroje, o ypač kine, yra nieko verti, arba beveik niekada nepranoksta „pirmosios dalies“. O, pavyzdžiui, Bollywood (Indų kino) mėgejai teigia, jog dauguma amerikietiškų filmų turi tęsinius tik todėl, kad jie nesugeba papasakoti visos istorijos per trumpą (1,5 val.) laiką. Bet apie filmus, gal kitąsyk - grįžkime prie literatūros...

 

Kino režisierė Giedrė Beinoriūtė artimiausiu metu žiūrovams žada pristatyti naujausią savo darbą – vaidybinį filmą „Balkonas“. Tai jau septintasis jaunos režisierės filmas, kuris Lietuvos kino teatruose pasirodys nuo spalio 17 dienos.

Filmo veiksmas prasideda tą dieną, kai dešimtmetės Emilijos kaimynystėje apsigyvena naujas gyventojas – jos bendraamžis Rolanas su tėčiu. Tarp vaikų mezgasi ryšys. Tačiau iš drovumo ar baimės atsiverti jie bendrauja tik per sieną, sėdėdami kiekvienas savo balkone arba per rozetę, jungiančią jų butus. Vieną dieną vos tragiškai nepasibaigęs nelaimingas atsitikimas užkerta Emilijai kelią į balkoną. Vis dėlto tai tik paskatina vaikus išsiruošti į „tikrą“ pasimatymą.

Pasak filmo kūrėjų, filmavimai nestokojo tiek sudėtingų, tiek ir kuriozinių akimirkų. „Pastatymo prasme filmas gana sudėtingas, – teigia režisierė G.Beinoriūtė. - Negana to, kad didžioji veiksmo dalis vyksta antro aukšto balkone, dar norėjome maksimaliai tiksliai atkurti tarybinių laikų aplinką, kostiumus ir rekvizitą. Tai nėra paprasta, kai viskas aplink taip greitai keičiasi. Kita vertus, kai Senuosiuose Trakuose pastatėme tarybinę giros bačką, vietos gyventojai vienas po kito ėmė nešti kapeikas ir rublius, prašydami įpilti bent stiklinę tarybinio „kvaso“.

Tai pirmas G.Beinoriūtės filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka vaikai. Po paskutinės itin sunkios pamainos Emilijos vaidmens atlikėja Elzė prasitarė, kad niekada nebenorės būti aktore. Paklausta, kas ją atbaido nuo šios profesijos, jaunoji artistė pareiškė: „Labai sunku atsisveikinti“.

Filme be vaikų taip pat vaidino ir profesionalūs aktoriai Viktorija Kuodytė, Rolandas Kazlas, Irmantas Bačelis. Filmo operatorius Audrius Kemežys, dailininkas Algirdas Garbačiauskas, kostiumų dailininkė Jurgita Petrulytė, prodiuserė Jurga Gluskinienė.

/ Studijos „Monoklis“ informacija /

 

Nugi va - pagaliau mano darbovietes zurnale atpausdino mano recenzija ;) 
 

Visai neseniai manęs paklausė, kokią knygą rekomenduočiau žmogui, kuris niekada gyvenime nėra skaitęs fantastinės literatūros, bet norėtų sužinoti, kas ta fantastika. Prieš pateikdama atsakymą turėjau gerokai pagalvoti. Norėjosi pasiūlyti ne tik įdomią knygą, bet ir sugriauti vyraujantį stereotipą, jog fantastika yra arba literatūra vaikams apie nykštukus ir elfus, arba pasakos suaugusiems apie žalius žmogelius ir skraidančias lėkštes. Tuomet mano žvilgsnis užkliuvo už lentynoje stovinčio „Vėjas nuo jūros“. Tai - ketvirtasis Lietuvių Fantastikos Bibliotekos, ir pirmas lietuviško siaubo romanas, kurį perskaičiau vienu atsikvėpimu, negalėdama atitraukti akių.

 

„Kada gi ji supras, jog geriausia yra štai taip atsipalaiduoti, prigulti ant vandens, leisti jam tave nešti, jausti tą malonią vėsą, justi, kaip glosto švelnus vėjelis nuo miško pusės, kaip švelniai kvepia sakais ir grybais. Aplink beveik nė garselio, tik tylus miško ošimas, vandens teliūškavimas.“ - Karštą vasaros savaitgalį keletas jaunuolių su palapinėmis išvyksta į grybais ir uogomis garsėjančius Dzūkijos miškus. Jų idiliškai ramią iškylą sudrumsčia džipu atvykę skustagalviai „kaimynai“. Dar daugiau, naktį iš miško ima sklisti keisti garsai, o GPS rodo, jog atsitiktinai rąstas ežeras, prie kurio jie apsistojo, nepažymėtas jokiame žemėlapyje. Taip žingsnis po žingsnio, puslapis po puslapio visiem, rodos, taip gerai pažįstamas lietuviškas miškas apgaubiamas mistikos skraiste, o paprasta iškyla pavirsta nesibaigiančiu košmarišku išbandymu.

 

Keliais sakiniais nupasakoti tolesnį romano siužetą, neišduodant pagrindinių „kabliukų“ - labai sunku. Galbūt geriau pasistengsiu pasidalinti nuotaika ir mintimis, kurias jis man sukėlė.

 

Patiko, kad klišinis siaubo romanų siužetas: jaunuoliai pasiklysta miške, kur jiems nutinka baisūs dalykai (panašaus scenarijaus filmai „Wrong Turn“ ar „Wax house“), išsprendžiamas be tipinės tokiam žanrui piktų zombių armijos. Čia pagrindinis „blogiukas“ auga tiesiog po gretima egle ar pušimi, taigi būdami miške atidžiau žiūrėkite sau po kojomis.

Sužavėjo pagrindinių veikėjų charakteriai: nupiešti tiksliai su detalėmis. Puikiai atskleisti jų psichologiniai išgyvenimai ir baimės, kurios tokios panašios į kiekvieno iš mūsų. Žiupsnelis erotikos: būtent tiek, kiek sutinkame realiame gyvenime, ir nė trupučio daugiau. Jokiu būdu nepataikaujant šių laikų skaitytojui. Nei pagrąžinta, nei nuslėpta.

Įdomu buvo skaityti, kaip į vieną kamuolį susuktos tiek detektyvo, tiek mitologijos ir istorijos su fantastikos elementais gijos, kurios apraizgo ir įtraukia taip, kad knygos nesinori padėti į šalį.

Patiko, kad nuo šiol stovyklaujant prie ežero su draugais ir išgirdus „Ветер с моря дул“, lūpose atsiranda šypsena, o per nugarą nubėga šiurpuliukai, prisiminus romane kuriamą atmosferą.

„Kažkur iš toli pasigirdo tyli, bet pakankamai aiški melodija, tembru truputį primenanti išklerusius vargonus. Penki stori garsai, penkios nesuderintos natos, kurioms nebuvo pavadinimų įprastinėje gamoje, atsklido iš tos pačios pusės, kaip ir zvimbimas. Paskutinė nata skambėjo kiek ilgiau, tačiau po sekundės “užlinko” ir nutilo, lyg nematomam vargonininkui būtų pasibaigęs oras dumplėse.“

 

Manau, kad perskaitę šitą knygą nenusivilsite, o gal net susidomėsite fantastika. Taip pat tikiuosi, pritarsite mano nuomonei, jog lietuviai moka rašyti. Ir rašo ne prasčiau, nei dauguma užsienio autorių. Dar daugiau, kaip sakė A.Katkevičius „Verslo klasės“ redaktorius: „Ekranizuoti galima drąsiai“.

 

Pabaigai išduosiu mažytę paslaptį. Romano autorių galima sutikti ir viename mūsų darbovietės koridorių. Taigi jei pamatysite žmogų, kurio nuotrauka atspausdinta ant kitos viršelio pusės, nesidrovėkite prieiti ir paspausti jam dešinę.

 

 

Guests of Honour: Robert Silverberg, Sergey Lukyanenko
Actress Guest of Honour: Kate Mulgrew

Tthe general atmosphere of “family meeting”: very relaxed and friendly, so much so that we have made the television series Cheers motto our motto: “Where everybody knows your name… and they’re always glad you came”.
The comfortable sofas in the lounge bar are often occupied by fans chatting with their favourite writer or actor until late at night. Writers and readers often go on talking until four in the morning in a discussion that started during a conference. And what abou Eatcon?… this is an appointment held on Thursday night after dinner, around 10:30 pm, when convention participants coming from various Italian regions bring food and wine specialties - cold cuts, cheese, cakes, jam, wine, champagne, alcoholic drinks, etc. - and a sort of contest is held to decide which specialty is the most exquisite. Everyone is invited to join in, until delicacies start running out… and last year they lasted two days!
As we have been doing for years, our programme will include the possibility of organizing guided tours to the most interesting historical sites in the area, with guides in English. And of course Fiuggi is less than 90 minutes from the centre of Rome.
Our longstanding experience allows us to offer a customized welcome: you tell us how much you’re willing to spend and what you’d like to do and we will make you happy.

All other info comes here...

------------------------------------------------------------------------
So.. anyone interested in Italy (-ians) & Fiction = ? ;) 

Norėdama pakomentuoti maumazįrašą šiandien galutinai nusprendžiau, užsiregistruoti LiveJournal puslapyje. Mažutė Debesėlių "ambasada" kaip sakoma ;) Juo labiau, kad vis tiek jau pusmetį skaitinėju. Galima ir prisijungti pagaliau. Tik mano default'inis nickas pasirodė užimtas..